Kaip elgiasi tikrai kuoktelėję vadovai?

  • 2014 m. lapkričio 19 d.
  • 32550x

Jie elgiasi taip, kaip aš. Jie priima visus kvietimus prisijungti prie pažįstamų rato socialiniame tinkle LinkedIn ir tapti Facebook draugais. Na, bent jau turėtų taip elgtis. “O, dievai, kodėl?” – jūs klausiate. Skaitykite toliau, aš viską paaiškinsiu.

Jaroslav Šedivý

Ne, iš tiesų aš nenuoktelėjęs. Aš turiu svarias priežastis priimti kvietimus iš abiejų socialinių tinklų.

Tiesą sakant, jų turiu lygiai dešimt:

  1. “Privatumas? Kas tai?”

    Niekad nesupratau tų ugningų diskusijų apie privatumumą Internete. Ką žmonės apie mane žino? Nieko! Juk aš pats kontroliuoju, kuo noriu dalintis socialiniame tinkle Facebook ar kur kitur. Tad kas čia tokio baisaus?
  2. Rekomendacijos

    Be abejonės jūs jau žinote, kad geriausias būdas susirasti iš tiesų puikų darbą yra per asmenines kieno nors rekomendacijas. Jei aš kada nors sumanyčiau dirbti kam nors kitam, mano šansai būtų kur kas didesni dėl plataus pažinčių rato.
  3. Asmens žinomumas

    Dauguma žmonių apie mane sužino veikiausiai per mano įmonę, Teahouse. Susiedami ją su manimi, žmonės nebepriima Teahouse kaip kokio nors anoniminio prekių ar paslaugų ženklo – taip sukuriamas asmeninis santykis ir pelnomas pasitikėjimas.
  4. Patarimai

    “Dvi galvos geriau nei viena”. Man tereikia užduoti klausimą arba paprašyti patarimo socialiniame tinkle Facebook arba LinkedIn. Per kelias minutes (ar valandas) žmonių nuomonės ir patarimai pasipils kaip iš gausybės rago – ką jie mano apie vienokį ar kitokį sprendimą, ką jie darytų kitaip būdami mano vietoje ir pan.
  5. Didesnis įsitraukimas

    Kai žmonės susijungia su mano asmenine paskyra, tikimybė, kad jie įsitrauks ir dalyvaus diskusijose, konkursuose bei komentuos, yra didesnė nei tuo atveju, kai jie tiesiog paspaudžia ‘patinka’ ir užsiprenumeruoja Teahouse Transport puslapio naujienas Facebook tinklapyje.
  6. Patogumas

    Aš iš tiesų neturiu laiko ir nenoriu dėti pastangų į dviejų paskyrų priežiūrą kiekviename socialiniame tinkle tam, kad galėčiau turėti vieną asmeninę ir vieną viešą. Tad šiuo metu viskas patogiai ir paprastai suderinta tik vienoje mano paskyroje ir nė už ką pasaulyje jos nemainyčiau į nieką kita.
  7. Patikimumas klientams

    Pripažinkite, juk jaučiatės daug tvirčiau, kai turite įmonės vadovo kontaktą savo draugų sąraše, tiesa? Juk tuomet žinote į ką kreiptis tokiu atveju, kai esate nepatenkintas įmonės klientų aptarnavimu.(Beje, jeigu jūs iš tiesų esate nepatenkintas (-a) Teahouse, būtinai kreipkitės – aš imsiuos visų reikiamų priemonių, kad ištaisyčiau situaciją. Ir aš nejuokauju!)
  8. Nuotykiai!

    Kai kam nors skaitmeninė rinkodara patinka taip, kaip man, tai yra atviras iššūkis – paeksperimentuoti ir savo kailiu išmėginti, kaip tai veikia. Atsargumą palieku senatvei. Man tiesiog per smalsu, kad palikčiau neišbandęs ko nors panašaus.
  9. Klout indeksas

    Kuo daugiau žmonių prijungiu socialiniuose tinkluose, tuo platesnis Interneto vartotojų ratas, su kuriuo galiu dalintis norimu turiniu ir tuo labiau kyla su turiniu susijęs Klout indeksas. Na, žinoma, aš ne Barakas Obama… bet aš ir nesiekiu juo būti.
  10. Vitaminas B

    “Lukterėk, kas? Vitaminas?” O gi štai ką tai reiškia – dalykiški vokiečiai, apibūdindami privilegiją, praversiančią pvz. darbo paieškose, vartoja eufemizmą ‘Vitaminas B’ (Beziehung). Theahouse vadovo vardas draugų sąraše jums gal ir ne per daug gyvenime pagelbės…

… bet jeigu jo apskritai neturėsite, tai įgysite 100% garantiją, kad jis jums niekuomet niekuo nepadės.

Na gi, ar esate pasirengę patikrinti, ar aš iš tiesų priimu kiekvieną kvietimą?

Pridėkite mane LinkedIn.

Arba Facebook.

Jaroslav Šedivý CEO Teahouse Transport

Comments